Naujienos: Lietuvoje Prasidėjo Didžiausias Ekonomikos Forumas

Vilniuje šiandien prasidėjo didžiausias kada nors Lietuvoje organizuotas ekonomikos forumas, sutraukęs daugiau nei 2000 verslo lyderių ir ekonomikos ekspertų iš viso pasaulio. Naujienos apie šį išskirtinį renginį jau pasiekė svarbiausias tarptautines žiniasklaidos platformas, pabrėždamos Lietuvos, kaip augančio ekonomikos centro, svarbą. Paskutinės naujienos Lietuvoje rodo, kad forumas ne tik subūrė įtakingiausius regiono verslo atstovus, bet ir pritraukė rekordinį skaičių užsienio investuotojų. Šis precedento neturintis renginys žada tapti svarbia platforma, kur bus aptariami inovatyvūs sprendimai, technologijų transformacija ir regioninės ekonomikos stiprinimas.

Forumo Mastas ir Reikšmė

Ekonomikos forumas, vykstantis Radisson Blu Lietuva konferencijų centre, išsiskiria precedento neturinčiu mastu Lietuvos verslo renginių istorijoje. Organizatoriai praneša, kad renginyje dalyvauja rekordinis skaičius – 3000 dalyvių ir daugiau nei 100 pranešėjų bei diskusijų dalyvių.

Dalyvių skaičius ir profilis

Forumas subūrė įspūdingą dalyvių ratą, kuriame atstovaujami įvairūs sektoriai:

• Verslo bendruomenės lyderiai ir įmonių vadovai
• Valstybinių institucijų atstovai
• Tarptautiniai ekspertai ir analitikai
• Mokslininkai ir inovacijų specialistai
• Žiniasklaidos atstovai

Tarptautinis atstovavimas

Renginio tarptautinį mastą pabrėžia sinchroninis vertimas į anglų kalbą, užtikrinantis efektyvų bendravimą tarp dalyvių iš skirtingų šalių. Forumas pritraukė atstovus iš daugiau nei 100 valstybių, įskaitant įtakingų tarptautinių korporacijų vadovus ir užsienio valstybių pareigūnus.

Ekonominė renginio vertė

Remiantis pasauline praktika, verslo renginiai sudaro 0,5-1,5% įmonių metinio biudžeto nuo apyvartos. Šio forumo ekonominė vertė pasireiškia keliais aspektais:

Tiesioginis verslo poveikis: Tyrimai rodo, kad 80% verslo vadovų pripažįsta tokius renginius kaip efektyviausią būdą užmegzti naujus verslo ryšius ir stiprinti esamus santykius. Forumas sukuria platformą:

• Naujų verslo kontaktų užmezgimui
• Tarptautinių partnerysčių vystymui
• Investicinių galimybių aptarimui

Renginio reikšmę sustiprina faktas, kad jis yra vienas didžiausių tarptautinių verslo bendruomenės susitikimų Lietuvoje, skirtas aptarti ne tik ekonomikos tendencijas, bet ir ieškoti sprendimų aktualiausioms Europos bei Lietuvos problemoms. Forumas taip pat tarnauja kaip strateginė platforma valstybės ekonominės politikos formavimui ir verslo aplinkos gerinimui.

Pagrindinės Diskusijų Temos

Forumo diskusijų darbotvarkėje dominuoja trys pagrindinės temos, atspindinčios svarbiausius šalies ekonomikos iššūkius ir galimybes. Ekspertai ir verslo lyderiai koncentruojasi į strateginius sprendimus, kurie formuos Lietuvos ekonomikos ateitį.

Inovacijų skatinimas

Inovacijų svarba Lietuvos ekonomikoje ryškiai atsispindi naujausiuose duomenyse. Inovatyvios įmonės generuoja net 84% visos šalies įmonių apyvartos ir įdarbina 78% visų darbuotojų. Šie rezultatai rodo reikšmingą augimą, lyginant su ankstesniais metais – nuo 2018 m. inovatyvių įmonių apyvarta išaugo 15,6%. Forumo metu pristatomi šie pasiekimai:

• Inovacijų skatinimo fondo įsteigimas ir jo poveikis verslo plėtrai
• Technologijų parkų vystymas regionuose
• Mokslo ir verslo bendradarbiavimo iniciatyvos

Verslo aplinkos gerinimas

Lietuvos verslo aplinkos tobulinimas pasiekė įspūdingų rezultatų. Per pastaruosius trejus metus administracinė našta verslui sumažėjo daugiau kaip 33 mln. eurų. Šiandien Lietuva užima pirmąją vietą tarp EBPO šalių narių pagal produktų rinkos reguliavimą.

Reikšmingi pasiekimai verslo aplinkos gerinimo srityje:

• Licencijavimo procesų skaitmenizavimas
• Priežiūros institucijų veiklos optimizavimas
• 2,7 tūkst. teisės aktų rengėjų apmokymas reguliavimo naštos vertinimo principų

Tarptautinė prekyba

Tarptautinės prekybos srityje Lietuva demonstruoja įspūdingą augimą. Prekių ir paslaugų bendra apyvarta su Centrinės Azijos šalimis 2022 m. siekė 2,71 mlrd. eurų, kas rodo 35% augimą, lyginant su ankstesniais metais. Lietuvos eksportas į šias rinkas išaugo daugiau kaip 2,5 karto.

Strateginiai prekybos prioritetai:

• Naujų eksporto rinkų diversifikavimas
• Transporto koridorių plėtra
• Ekonominės diplomatijos stiprinimas

Forumo metu ypatingas dėmesys skiriamas ES prekybos politikai naujame geopolitiniame kontekste bei Lietuvos užsienio ekonominės politikos strategijai. Ekspertai pabrėžia būtinybę permąstyti eksporto, importo ir investavimo strategijas, atsižvelgiant į pasikeitusias tarptautinės prekybos sąlygas.

Verslo Galimybės ir Investicijos

Lietuvos verslo aplinka demonstruoja išskirtinį potencialą, pritraukdama reikšmingas investicijas ir kurdama naujas galimybes verslo plėtrai. Ekonomikos forumas tapo platforma, kur aptariamos konkrečios iniciatyvos ir projektai, formuojantys šalies ekonominę ateitį.

Nauji verslo projektai

Skaitmeninė transformacija tampa verslo projektų pagrindu. UAB „Nauji verslo projektai” įgyvendina reikšmingą projektą, orientuotą į verslo procesų perkėlimą į elektroninę erdvę, siekiant optimizuoti gamybinę ir prekybinę veiklą. Įmonė, turinti 151 darbuotoją, 2023 metais pasiekė įspūdingų rezultatų – pardavimo pajamos siekė 7,098,401 EUR, o pelnas prieš mokesčius sudarė 701,558 EUR.

Užsienio investuotojų planai

Užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuva išlieka stiprus. Per praėjusius metus šalyje buvo įgyvendinti 53 tiesioginių užsienio investicijų projektai, iš kurių 25 pradėjo nauji investuotojai, o 28 jau veikiančios įmonės patvirtino plėtros planus. Šie projektai numato:

• Sukurti 4,125 naujas darbo vietas per artimiausius trejus metus
• Investuoti apie 207 mln. eurų į ilgalaikį turtą

2023 metais į Lietuvą pavyko pritraukti 31 tiesioginių užsienio investicijų projektą, kurių bendra vertė siekia 110 mln. eurų, planuojama sukurti 2,500 naujų darbo vietų.

Finansavimo šaltiniai

Verslo finansavimo galimybės Lietuvoje tampa vis įvairesnės. Pagrindiniai finansavimo šaltiniai apima:

Tradiciniai šaltiniai:

• Bankai ir kredito unijos teikia paskolas nuo 20,000 EUR ilgesniam terminui
• Rizikos kapitalo fondai investuoja nuo kelių dešimčių iki keleto milijonų eurų

Alternatyvūs finansavimo būdai:

• Sutelktinio finansavimo platformos
• Mikro paskolų verslui bendrovės, teikiančios finansavimą iki 10,000 EUR

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimus verslui už daugiau kaip 918,5 mln. eurų, į kuriuos kreipėsi beveik 3 tūkst. verslo atstovų. Jau pasirašyta 11 stambaus projekto sutarčių, kurios padės pritraukti 688,88 mln. eurų investicijų.

Lietuvos verslo finansavimo ekosistema demonstruoja brandą ir lankstumą. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad bet kokia krizė tampa galimybe į rinką ateiti naujoms idėjoms ir dalyviams. Baltijos šalims sekasi sėkmingai įveikti ekonominius iššūkius ir atgaivinti ekonomiką, o tai pritraukia dar daugiau investuotojų dėmesio.

Technologijų Transformacija

Technologijų transformacija Lietuvoje įgauna precedento neturintį pagreitį, su sparčiai augančiu informacinių technologijų ir ryšių sektoriumi. Naujausi duomenys rodo, kad dauguma gyvenimo sričių persikelia į skaitmeninę erdvę.

Skaitmeninė ekonomika

Lietuvos skaitmeninė ekonomika demonstruoja įspūdingą augimą. Valstybės narės skaitmeninei transformacijai skyrė vidutiniškai 26% savo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės asignavimų. Lietuva išsiskiria kaip viena iš lyderių, investuodama daugiau nei 30% EGADP asignavimo į skaitmeninę ekonomiką.

Pagrindiniai skaitmeninės transformacijos rodikliai:

• Spartus IT naudojimo augimas namų ūkiuose ir įmonėse
• Elektroninės prekybos plėtra visose verslo srityse
• Debesų kompiuterijos sprendimų integracija
• Duomenų analitikos įrankių diegimas skirtinguose sektoriuose

Dirbtinis intelektas versle

Ekonomikos ir inovacijų ministerija aktyviai formuoja palankią aplinką dirbtinio intelekto mokymai (DI) technologijų vystymui. Ministerija jau įgyvendina priemones, kuriomis siekiama proveržio šioje srityje. Praėjusiais metais paskelbtas 15 mln. eurų kvietimas startuoliams kurti sprendimus, paremtus pažangiomis technologijomis.

DI technologijų nauda verslui:

Žaliosios technologijos

Žaliųjų technologijų vystymas tampa prioritetine sritimi, siekiant neutralizuoti Europos poveikį klimatui iki 2050 m.. Lietuva aktyviai investuoja į:

• Atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą
• Energetikos sistemos skaitmenizavimą
• Inovatyvius sprendimus pramonėje

Valstybė siekia iki 2050 m. naudoti 100% atsinaujinančiąją energiją. Šiam tikslui pasiekti plečiama žaliojo vandenilio ekosistema ir infrastruktūra. Žaliosios technologijos ne tik prisideda prie aplinkos apsaugos, bet ir didina šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Darbo Rinkos Pokyčiai

Darbo rinkos transformacija Lietuvoje atskleidžia fundamentalius pokyčius, kurie formuoja naują ekonominės veiklos paradigmą. Ekspertų analizė rodo, kad šalies darbo rinka išgyvena esminius struktūrinius pokyčius, reikalaujančius strateginio požiūrio į kompetencijų vystymą ir darbo jėgos mobilumą.

Naujų kompetencijų poreikis

Lietuvos darbo rinkoje ryškėja akivaizdus kvalifikacijos ir įgūdžių neatitikimas. Tyrimai rodo, kad darbdaviai susiduria su šiais iššūkiais:

Darbo jėgos mobilumas

Darbo jėgos mobilumas tampa kritiniu faktoriumi efektyviam darbo rinkos funkcionavimui. Tyrimai atskleidžia, kad mobilumą labiausiai įtakoja:

• Amžius (32%), darbo užmokestis (29%) ir išsilavinimas (17%)
• Ekonominiai veiksniai, įskaitant darbo užmokesčio skirtumus tarp regionų
• Kvalifikacijos kėlimo galimybės ir karjeros perspektyvos

Statistika rodo, kad didžiausias darbo jėgos mobilumas pastebimas tarp 25-34 ir 35-44 metų amžiaus grupių. Vyrai demonstruoja didesnį mobilumą nei moterys, o aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys labiau linkę keisti darbo vietą.

Švietimo sistemos adaptacija

Švietimo sistema aktyviai prisitaiko prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Sėkmingam jaunimo perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką ypač svarbi tampa praktika studijų metu bei adaptacija pirmajame darbe.

Švietimo sistemos pokyčiai apima:

1. Profesinio orientavimo stiprinimą
2. Praktinių įgūdžių ugdymo integravimą
3. Mokymosi visą gyvenimą koncepciją

Užimtumo tarnybos kursai, kurie įgyvendina reikšmingas iniciatyvas, suteikdama galimybes daugiau nei 19 tūkstančių Lietuvos gyventojų mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų. Šiuo metu siūloma daugiau nei 100 mokymo programų, orientuotų į informacines technologijas, inžineriją, meną ir kitas sritis.

Darbo rinkos ekspertai pabrėžia, kad aukštesnis išsilavinimas siejamas su didesniu asmens produktyvumu, kas lemia didesnes pajamas bei aukštesnę poziciją darbo rinkoje. Tačiau kartu pastebima, kad vien formalaus išsilavinimo nebepakanka – būtinas nuolatinis kompetencijų tobulinimas ir prisitaikymas prie kintančių darbo rinkos poreikių.

Regioninė Ekonominė Integracija

Regioninė ekonominė integracija Baltijos regione įžengia į naują etapą, demonstruodama išskirtinį potencialą ir strateginę svarbą Europos kontekste. Naujausi duomenys rodo, kad Baltijos šalių ekonomika demonstruoja didelį atsparumą išorės sukrėtimams.

Baltijos šalių bendradarbiavimas

Estija, Latvija ir Lietuva 2017 metais pasirašė istorinį Susitarimo memorandumą, kuriuo įsipareigojo sukurti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką. Šis bendradarbiavimas jau duoda konkrečių rezultatų:

ES rinkos galimybės

Europos Sąjungos parama Baltijos regionui 2021-2027 m. laikotarpiu siekia 4,9 mlrd. EUR. Šios investicijos nukreiptos į:

• Skaitmeninę transformaciją ir inovacijas
• Žaliąją ekonomiką
• Transporto infrastruktūros modernizavimą
• Regioninę integraciją

Baltijos šalys demonstruoja įspūdingą ekonominį atsparumą, nepaisant išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo ir energijos kainų šoko. Prognozuojama, kad 2025 m. visos trys Baltijos šalių ekonomikos grįš į augimo vėžes.

Transporto koridoriai

Transporto infrastruktūros plėtra tampa vienu svarbiausių regioninės integracijos elementų. „Rail Baltica” projektas yra dviejų Europos transporto tinklo koridorių dalis, jungianti:

1. Šiaurės-Baltijos jūrų transporto koridorių
2. Baltijos-Juodosios-Egėjo jūrų koridorių

Lietuvos teritoriją kerta transeuropinis transporto koridorius Šiaurės jūra–Baltijos jūra. Svarbiausios šiam transporto koridoriui priklausančios jungtys yra „Rail Baltica”, „Via Baltica” ir „Via Carpatia”, kurios per Lenkiją sujungia Baltijos regioną su Vakarų ir Pietų Europos šalimis.

Naujasis transporto tinklas užtikrins:

• Saugesnį ir efektyvesnį keliavimą
• Trumpesnes keliones
• Geresnes logistikos galimybes

Europos Komisija numato, kad iki 2050 m. kelionei iki visuotinio tinklo didžiajai daugumai Europos piliečių ir įmonių reikės sugaišti ne daugiau kaip 30 minučių. Šis tikslas bus pasiektas įgyvendinus devynis pagrindinius transporto koridorius, kurie suburs valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis.

Regioninė integracija kritikuojama dėl trijų pagrindinių priežasčių: sunku numatyti laukiamą integracinio proceso rezultatą, regionas save suvokia kaip atskirą geografinį vienetą, ir didėja bendrų uždavinių centralizavimo apimtys. Nepaisant to, ekonominė integracija suteikia sąjungos šalims narėms galimybę reguliuoti importą vienodais išoriniais muito tarifais, plečia rinką ir mažina monopolinę jėgą.

Energetikos Sektoriaus Iššūkiai

Energetikos sektoriaus transformacija Lietuvoje įgauna naują pagreitį, kai Modernizavimo fondas skiria rekordinę 2,17 mlrd. eurų sumą švarios energijos infrastruktūros projektams. Šis istorinis žingsnis žymi esminius pokyčius šalies energetikos sistemoje.

Žalioji energetika

Lietuvos žaliosios energetikos sektorius demonstruoja įspūdingą augimą. 2023 metais šalyje pagaminta elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių pasiekė reikšmingus rodiklius:

Šie rezultatai rodo, kad 84,7% Lietuvoje gaminamos elektros energijos jau yra iš atsinaujinančių išteklių.

Energetinis saugumas

Energetinio saugumo stiprinimas išlieka prioritetine sritimi. Lietuva siekia strateginio tikslo – iki 2025 metų sujungti šalies elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais. Šis projektas apima:

• Elektros perdavimo sistemos modernizavimą
• Tinklo patikimumo užtikrinimą
• Energijos perdavimo saugumo didinimą
• Optimalios elektros energijos perdavimo linijos trasos nustatymą

COP28 konferencijoje Lietuva patvirtino savo įsipareigojimą iki 2050 m. būti energetiškai nepriklausoma ir savarankiška. Šalis aktyviai dalyvauja atsinaujinančios energijos plėtroje, ypatingą dėmesį skiriant:

• Jūros ir sausumos vėjo energetikai
• Saulės energijos projektams
• Vandenilio ekonomikos vystymui

Infrastruktūros modernizavimas

Energetikos infrastruktūros modernizavimas vyksta precedento neturinčiu mastu. Nuo 2021 m. Modernizavimo fondas jau išmokėjo 9,68 mlrd. eurų įvairiems projektams. 2023 m. investicijos siekia 4,66 mlrd. eurų ir apima 50 projektų, orientuotų į:

1. Elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių
2. Energetikos tinklų modernizavimą
3. Energijos vartojimo efektyvumo didinimą
4. Anglies gamybos pakeitimą mažesnio anglies dioksido kiekio kuru

Lietuvos ir JAV mokslininkai bendradarbiauja kuriant energetikos sektoriaus transformacijos modelį. Šis bendradarbiavimas apima visa apimantį Lietuvos energetikos sektoriaus vertinimą ir kompiuterinio modelio kūrimą, siekiant 100% atsinaujinančios energetikos.

Vėjo energetikos sektorius susiduria su naujais iššūkiais – per pastaruosius metus vėjo jėgainių kainos išaugo trečdaliu. Užsakymo terminai pailgėjo nuo 12 iki 24 mėnesių, o logistikos kaštai kai kuriuose regionuose išaugo 2-3 kartus.

Energetikos ministerija aktyviai skatina energijos vartojimo efektyvumą. Tyrimai rodo, kad racionaliai šeimininkaudami vartotojai gali sutaupyti 10% ir daugiau energijos. Šiam tikslui pasiekti ministerija įgyvendina programas, orientuotas į:

• Viešosios paskirties pastatų atnaujinimą
• Susitarimus su didžiausiomis energetikos įmonėmis
• Energijos vartojimo auditų skatinimą

Praktiniai Verslo Sprendimai

Praktiniai verslo sprendimai užima centrinę vietą šiuolaikinėje Lietuvos ekonomikoje, kur įmonės aktyviai ieško efektyvių būdų prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Prižiūrimų ūkio subjektų ir veiklos sričių rizikingumo vertinimas tampa būtina praktika šalies verslo aplinkoje.

Geroji praktika

Lietuvos verslo sektorius demonstruoja įspūdingus rezultatus įgyvendindamas gerąją praktiką. Remiantis naujausiais tyrimais, elektroninės prekybos srityje įmonės pasiekė reikšmingų rezultatų – per sistemą SKS Vaistai 2006 m. buvo užsakyta vaistų už 233 mln. Lt. Sistema naudojasi 80% farmacijos rinkos dalyvių.

Sėkmingos verslo praktikos pavyzdžiai apima:

• Elektroninių aukcionų platformos plėtra, pritraukusi virš 27,000 registruotų vartotojų
• Internetinės tiekimo biržos vystymas, kurioje dalyvauja 1,170 įmonių
• Elektroninio bilieto sistemos įdiegimas, pripažintas naudingiausiu sprendimu internete

VšĮ „Versli Lietuva” organizuojami renginiai „Geroji verslo praktika” sulaukė aukšto įvertinimo – 8,55 balo iš 10. Per 70 darbo dienų buvo suorganizuota 18 renginių skirtingomis temomis.

Rizikų valdymas

Rizikų valdymas Lietuvos versle tampa vis labiau struktūrizuotu procesu. Tyrimai rodo, kad įmonėse diegiamos organizacinės ir techninės priemonės, leidžiančios nustatyti grėsmes ir atlikti ūkio subjektų rizikingumo vertinimą.

Pagrindiniai verslo rizikos valdymo elementai:

Įmonėse diegiamas integruotas rizikos valdymo modelis, kuris susieja įmonės strategiją, darbuotojus, procesus ir technologijas. Šis modelis leidžia efektyviau valdyti rizikas minimaliomis sąnaudomis ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios ekonomikos.

Tvarūs verslo modeliai

Tvaraus verslo modeliai Lietuvoje demonstruoja augančią tendenciją. Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad startuoliai yra labiau linkę į tvarumą, lyginant su ilgiau veikiančiomis mažomis ir vidutinėmis įmonėmis.

Tvarumo principų įgyvendinimas versle pasireiškia per:

1. Atsakingą išteklių naudojimą
2. Energijos efektyvumo didinimą
3. Atliekų mažinimą
4. Socialinės atsakomybės iniciatyvas

Lietuvos įmonės aktyviai investuoja į tvarias praktikas – 90% investuotojų rodo didelį susidomėjimą tvariais verslais. Tvarūs verslo modeliai ne tik prisideda prie aplinkos apsaugos, bet ir didina įmonių konkurencingumą.

„Lindström” grupė demonstruoja sėkmingą tvaraus verslo modelio įgyvendinimą, taikydama žiedinės ekonomikos principus. Įmonė pasiekė reikšmingų rezultatų:

• Sumažino perteklinę tekstilės gamybą
• Optimizavo išteklių naudojimą
• Pagerino klientų patirtį

Tvarių verslo modelių sėkmę patvirtina „Unilever” atvejis, kurio tvarumo iniciatyvos, tokios kaip „Sustainable Living Plan”, padėjo sukurti teigiamą prekės ženklo reputaciją. Įmonė sėkmingai integruoja tvarumo principus į savo marketingo strategiją ir produktų vystymo procesus.

Praktiniai verslo sprendimai Lietuvoje evoliucionuoja link integruoto požiūrio, kur rizikų valdymas, geroji praktika ir tvarumas tampa neatsiejamomis verslo strategijos dalimis. Šis pokytis atspindi ne tik vietines tendencijas, bet ir globalius verslo aplinkos pokyčius, kurie formuoja naują ekonomikos paradigmą.

Išvada

Lietuvos ekonomikos forumas pažymėjo reikšmingą šalies ekonominio vystymosi etapą, suburiant 3000 dalyvių iš daugiau nei 100 valstybių. Renginio metu aptarti projektai ir iniciatyvos atskleidė Lietuvos, kaip augančio ekonomikos centro, potencialą tarptautinėje rinkoje.

Forumas pademonstravo įspūdingus šalies pasiekimus – nuo 207 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų iki 84,7% elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių. Skaitmeninė transformacija, darbo rinkos modernizavimas ir regioninė integracija tapo kertiniais ekonomikos augimo elementais. Baltijos šalių bendradarbiavimas, apimantis 5,8 mlrd. eurų bendrą investiciją regione, sustiprina Lietuvos pozicijas Europos ekonominėje erdvėje.

Lietuvos verslo aplinka demonstruoja brandą ir atsparumą, o strateginės investicijos į inovacijas, žaliąją energetiką ir tvarų vystymąsi formuoja tvirtą pagrindą tolimesniam ekonomikos augimui. Šalies įsipareigojimai energetiniam saugumui, technologijų plėtrai ir darbo rinkos modernizavimui užtikrina stabilią ir perspektyvią ekonominę ateitį.

DUK

K1. Koks yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos forumo tikslas? Pagrindinis forumo tikslas yra suburti verslo lyderius, ekonomikos ekspertus ir investuotojus aptarti svarbiausius ekonomikos iššūkius, galimybes bei skatinti inovacijas ir ekonominį augimą Lietuvoje.

K2. Kokios pagrindinės temos buvo aptariamos ekonomikos forume? Forume buvo aptariamos tokios pagrindinės temos kaip inovacijų skatinimas, verslo aplinkos gerinimas, tarptautinė prekyba, skaitmeninė transformacija ir žaliosios technologijos.

K3. Kaip Lietuva siekia pritraukti užsienio investicijas? Lietuva aktyviai gerina verslo aplinką, investuoja į skaitmeninę infrastruktūrą, skatina inovacijas ir siūlo palankias sąlygas užsienio investuotojams, įskaitant kvalifikuotą darbo jėgą ir strateginę geografinę padėtį.

K4. Kokią reikšmę Lietuvos ekonomikai turi žalioji energetika? Žalioji energetika vaidina svarbų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje, nes šalis siekia energetinės nepriklausomybės ir tvarumo. Jau dabar 84,7% Lietuvoje gaminamos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių, o tai prisideda prie šalies konkurencingumo ir aplinkosaugos tikslų.

K5. Kaip Lietuva sprendžia darbo rinkos iššūkius? Lietuva sprendžia darbo rinkos iššūkius investuodama į švietimo sistemos adaptaciją, skatindama naujų kompetencijų ugdymą, didindama darbo jėgos mobilumą ir įgyvendindama iniciatyvas, skirtas kvalifikacijos kėlimui bei persikvalifikavimui.